Paslaugos
Koučingas
ICF (Tarptautinė koučingo specialistų federacija) koučingą apibrėžia kaip partnerystę su klientais mąstymą stimuliuojančiame kūrybiniame procese, kuris įkvepia juos maksimaliai išnaudoti savo asmeninį ir profesinį potencialą.
Koučingo sesijų metu, klientas, atsakydamas į mano užduodamus sąmoningumą, mąstymą skatinančius klausimus, pagerina savo požiūrį į darbą ir gyvenimą, patobulina savo įgūdžius ir atskleidžia savo potencialą. Koučingo sesijų metu skatinu klientą pažinti save, ieškoti sprendimų, kurti strategijas, kadangi tikiu, kad klientas yra atsakingas ir pats atskaitingas už save. Dažnai sakau, jei klientui kilo klausimas, atsakymas taip pat jau yra.
Pagrindiniai koučingo METODAI: klausimai – atviri, skatinantys mąstymą ir savirefleksiją; aktyvus klausymas – pilnas dėmesys klientui, nepertraukiant ir nevertinant; veiksmų planavimas – padeda klientui suformuluoti konkrečius žingsnius; tikslų nustatymas – konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs, apibrėžti laike; refleksija – padeda klientui įsisąmoninti patirtis ir mokytis iš jų; vertybių ir įsitikinimų tyrinėjimas – padeda suprasti kas motyvuoja ir stabdo; vizualizacija – naudojama norimų rezultatų įsivaizdavimui ir motyvacijai; metaforos – padeda klientui naujai pažvelgti į situacijas.
Koučingas tinka tiems, kurie yra motyvuoti ir gali prisiimti atsakomybę už pokyčius. Koučingas – drąsiųjų kelias, bet tik toks kelias veda prasmingų pokyčių link.
Koučingas TIKRAI NĖRA: patarimų dalijimas ir mokymas; psichologinių traumų gydymas; diagnostika ar terapija; kontrolė ar vertinimas.
Vadinasi, reikės dalyvauti lygaverčiame pokalbyje, kuriame, susikalibravus lūkesčius, ieškosime atsakymų į klausimą / dilemą, dėl kurio / su kuriuo atėjote į koučingą. Koučas užduoda klausimus ir tik klientas žino, kiek atvirai ir smalsiai jis pats nagrinės situaciją, ieškos sprendimų, analizuos galimybes, dalyvaus savęs / situacijos pažinimo procese. Ir nors tai skamba kaip darbas, aš visada pasiūlau klientams PAŽAISTI 🙂 Sugrįžti į šios dienos situaciją Jūs galėsite visada, juk jau čia esate, čia viskas jau pažįstama. O pamatyti situaciją kitu kampu, pasimatuoti kitos rolės batus, pajausti situaciją laiko perspektyvoje ar įsprausti esamą problemą į metaforą – nuostabi galimybė pažaisti, praplečiant savo matymo kampą, įsisamoninant prasmę, prisiliečiant prie vertybių ar pažiūrint savo ego į akis. Ir kaip visada abejojančių klausiu: o kas, jeigu pavyks? 😉
KOUČINGO, PSICHOTERAPIJOS IR MENTORYSTĖS PALYGINIMAS
Kriterijus | KOUČINGAS | PSICHOTERAPIJA | MENTORYSTĖ |
Tikslas | Padėti klientui pasiekti tikslus, augti, veikti | Gydyti psichologinius sunkumus, traumas | Dalintis patirtimi, patarti, ugdyti kompetencijas |
Orientacija | Į ateitį, sprendimus, veiksmus | Į praeitį, emocijas, psichikos sveikatą | Į profesinį augimą, praktinius sprendimus |
Metodai | Klausimai, refleksija, tikslų formulavimas | Psichologinės technikos, analizė, emocinis darbas | Patarimai, dalijimasis patirtimi, mokymas |
Santykis | Lygiavertė partnerystė | Gydytojas – pacientas | Vyresnysis – jaunesnysis, ekspertas – besimokantis |
Fokusas | Kliento potencialas ir sprendimai | Psichologinės problemos ir jų priežastys | Kompetencijų ugdymas ir karjeros vystymas |
Laiko perspektyva | Dabartis ir ateitis | Praeitis ir dabartis | Dabartis ir ateitis |
Reikalinga kvalifikacija | Koučingo mokymai, akreditacija (nebūtinai psichologas) | Psichologas, psichoterapeutas | Patirtis konkrečioje srityje, ekspertinės žinios |
Koučingo poveikis
◼️ Didesnis pasitikėjimas savimi
◼️ Didesnis pasitikėjimas aplinka
◼️ Didesnis žaismingumas, smalsumas ir galimybių matymas
◼️ Aiškesnis žinojimas ko tikrai norite ir norite būtent jūs
◼️ Vertybinio pagrindo išsigryninimas, kuriuo remiantis priimate sprendimus
◼️ Aiškesnis žinojimas, kokiu keliu eiti, krypties vizija
◼️ Tikslų nustatymas, prioritetų išskyrimas
◼️ Vidinio potencialo atradimas ir panaudojimas
◼️ Įsitikinimų analizė, jų keitimas auginančiais
◼️ Naujų įpročių formavimas
◼️ Mažesnis vidinis kritikas ir daugiau energijos kūrybai
◼️ Didesnis produktyvumas
◼️ Didesnis atsparumas
◼️ Disciplinos ugdymas
◼️ Kokybiškas laikas sau
◼️ Sąmoningumo įtraukimas į rutiną ir kt.
HIPNOTERAPIJA
HIPNOTERAPIJA – vienas stipriausių instrumentų savęs pažinimo ir gyvenimo transformacijos procese. Tai terapijos forma, kurioje pasitelkiama hipnozė tam, kad žmogus pasiektų gilesnį atsipalaidavimo, vidinio dėmesio sutelkimo ir dalinio atsitraukimo nuo išorinės aplinkos būseną. Šioje būsenoje lengviau pasiekti pasąmonėje glūdinčias mintis, įsitikinimus ir emocijas, todėl terapija gali būti labai veiksminga dirbant su nerimu ir stresu, žalingais įpročiais, skausmo valdymu, savivertės, pasitikėjimo klausimais, baimėmis ir kt.
POPULIARIAUSIAS MITAS: hipnoterapija tai magija, kurios metu žmogus praranda valią, sąmonę ir kritinį mąstymą, o tada jau su žmogumi galima daryti ką nori – kontroliuoti, programuoti ir jam pakenkti paveikiant jo psichiką. Mitams atsirasti didžiausią įtaką padarė pramogų industrija ir viena iš universaliausių žmogaus baimių – prarasti kontrolę. Netinkamai apmokyti praktikai papildomai sukelia klaidingus žmonių lūkesčius, tarsi po vienos sesijos pasikeis gyvenimas. Hipnoterapija nėra stebuklas ir tai nėra “greitas magiškas problemų sprendimas”. jeigu žmogus neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, atidėlioja pokyčius, niekas ir napgelbės. JOKIOS MISTIKOS NĖRA, nes atsakomybė už savo gyvenimą, už realybės suvokimą, sprendimus savo gyvenime visada lieka ir liks žmogaus / kliento pusėje.
HIPNOTERAPIJA yra saugi. Žmogus viso proceso metu lieka sąmoningas, gali nutraukti procesą bet kada ir niekas nieko negali daryti prieš kliento valią.
Hipnoterapija NAUDOJAMA. Problemoms, susijusioms su emocijomis (stresu, nerimu, fobijomis, žema saviverte, pasitikėjimo trūkumu, socialiniu nerimu, baime kalbėti viešai ir kt.), įpročiais (rūkymu, persivalgymu, emociniu valgymu, nagų kramtymu, atidėliojimu ir kt.) ir psichosomatiniais (migrena, miego sutrikimai, lėtinis skausmas ir kt.) ir emociniais (stresas po įvykių, emocijų valdymas, vaikystės įsitikinimų perdirbimas ir kt.) procesais.
Hipnoterapija NENAUDOJAMA su sunkios psichinės būklės (psichozė, šizofrenija, paranoja, sunki disociacija ir kt.), klientais.
KAIP vyksta hipnoterapijos seansas:
- Pradžioje visada aptariu kokią problemą nori klientas spręsti, kokie yra pageidaujami pokyčiai. Stengiuosi pamatyti kliento pasaulio suvokimą. Tikslas – nutarti ar hipnoterapija yra tinkama šiems klausimams spręsti. Pokalbis užtrunka apie 10-20 minučių.
- Pasiruošimas hipnoterapijai. Visada papasakoju savo klientams kaip vyksta procesas, kokie pojūčiai galimi, kad visi pojūčiai gali ir turi vykti, kad svarbu juos patirti, išgyventi, apie juos kalbėti ir kuo detaliau bei drąsiau pasakoti. Klientas turi jaustis saugiai ir komfortiškai. Paaiškinu, kad hipnoterapijos metu klientas visada išlieka sąmoningas ir kontroliuojantis.
- Įvedimas. Dažniausiai naudojamos technikos: lėtas kvėpavimas; dėmesio nukreipimas į kūno pojūčius; vizualizacija; žodinė įtaigos, kurių klausantis klientas vis labiau atsipalaiduoja. Būklė primena labai gilų atsipalaidavimą ar „pusiau miegą“, bet klientas viską girdi ir supranta, gali kalbėti.
- Terapinė dalis. Šioje dalyje vyksta tikrieji pokyčiai, kurių metu taikomos pozityvios įtaigos (pvz., pasitikėjimui didinti), vizualizacijos, trikdančių įsitikinimų keitimas, emocinių reakcijų perdirbimas. Kartais grįžtama į vaikystės prisiminimus, keičiamos elgesio schemos, kurių metu galima patirti tiek malonius, tiek nelabai malonius pojūčius. Naudojamos technikos: kognityvinės – perdirbamos; regresinės (nenaudojamos traumoms be specialaus pasirengimo); resurso aktyvavimo (aktyvuojama drąsa, ramybė, motyvacija ir kt.); hipnotinė vizualizacija (pasąmonė „mokoma“ naujo modelio). Su klientu dirbama pagal iš anksto susiderintą tikslą.
- Išvedimas. Klientas palaipsniui grąžinamas į įprastą sąmonės būseną. Jis jaučiasi atsipalaidavęs, budrus. Kadangi klientas išvedamas dažniausiai užfiksuotoje pakilioje emocijoje, klientas jaučiasi ir pailsėjęs, įkvėptos būsenos.
- Aptarimas. Po sesijos aptariama: kaip jautėsi klientas, kokie įspūdžiai, kokios įžvalgos, kokių papildomų veiksmų ar įpročių pokyčių reikėtų.
PO hipnoterapijos, priklausomai nuo kliento užklausos, vyksta pokyčių aktyvacija, pvz., norisi mažiau rūkyti, automatiškai pasirenkama ramesnė reakcija, atsiranda didesnis pasitikėjimas kalbėti viešai ir kt.
KIEK SESIJŲ reikia: priklauso nuo problemos pobūdžio, kliento motyvacijos ir specialisto metodikų. Vidutiniškai: atsipalaidavimui, lengvam nerimui nuimti – 2-4 sesijų; įpročių keitimui – 1-3 sesijų, jeigu klientas labai motyvuotas; giliems įsitikinimams pakeisti – 6-12 sesijų.
SESIJOS TRUKMĖ – 60–90 minučių.
SESIJOS vyksta TIK GYVAI.
IŠLIEKANTIS POVEIKIS priklauso nuo kliento: kiek jis motyvuotas pokyčiams, kiek sąmoningas įprasminti pokyčius, kas vyksta už sesijos ribų.
REGISTRACIJA hipnoterapijai asmenine žinute. Susisiekime.